;)
Tęsiant #ArtMillers iniciatyvą, Kurk Kurk pasikalbėti pakvietė iliustracijų kūrėją, keliautoją ir nuotykių ieškotoją Ievą Ragauskaitę. Kalbėsimės apie Ievos kūrybinį kelią, patirtis keliaujant po Pietryčių Azijos šalis ir ateities vizijas. Ievai klausimus užduoda Kurk Kurk edukacijų organizatorės Urtė Baranauskaitė ir Gabrielė Gikytė.
Iliustracijų autorė Ieva Ragauskaitė.
Tavo iliustracijose vyrauja moterų atvaizdai. Jos įvairių rasių, tautybių, amžiaus, kūno sudėjimo. Kodėl tavo vaizduojamos moterys tokios skirtingos? Gal tai tavo pačios vidinis atvaizdas?
Ieva Ragauskaitė (I.R.): Augant Lietuvoje visada buvo gana keista, kad visi žmonės aplinkui mane tokie patys, vienodai atrodantys – jokių prieskonių. Gyvendama Vilniuje pradėjau piešti įvairias moteris, nes man tai buvo lyg būdas keliauti ir pažinti įvairius žmones, įvairias moteris su kuriomis dar nesusipažinau.
Daug apie tai galvojau, nes ypač koliažiniai darbai beveik visada yra sukurti su kažkokia emocija, kurią tada jaučiau – alkana sukuriu koliažą, kuriame vaizduojama valganti moteris arba kai negaliu nustygti vietoje, vaizduoju šokančias merginas. Turbūt dauguma menininkų tapo, lipdo ar piešia save, todel tikrai manau, kad daugelyje darbų nesąmoningai vaizduoju save.
Iliustracijų autorė Ieva Ragauskaitė.
Stebint tavo kūrybą, į akis krenta ryškios spalvų dėmės ir smulkių ornamentų kontrastas. Taip pat naudoji koliažo techniką. Iš kur semiesi įkvėpimo?
(I.R.): Manau, kad taip kaip piešiu ar kuriu dabar, yra klasikinės grafikos padarinys. Grafika visada liks mano pirmąja meile, nuolatos prie jos noriu grįžti, pasiilgstu lino raižymo ir tragiško terpentino kvapo. Turiu „ranką“ smulkiems, grafiškiems darbams, todėl iš esmės mano iliustracijos ir primena koliažą. Skaitmeninį koliažą pradėjau kurti dar gyvendama Kambodžoje, nes ten tiesiog negalėjau rasti žurnalų, o dabar atrodo, kad kartais noriu sukurti kažką neįpareigojančio ir smagaus. Man koliažas yra tiesiog tobula technika, kurios galimybes norėčiau išnaudoti dar labiau.
Iliustracijų autorė Ieva Ragauskaitė.
Minėjai, kad daug keliauji. Nemažai laiko praleidai Azijoje, gyvenai Šri lankoje, vėliau Kambodžoje. Kodėl tave traukia rytietiška kultūra, ką ten atrandi?
(I.R.): Pirmąją kelionę į Pietryčių Aziją suplanavau netikėtai ir daug negalvodama – Šri Lanka skambėjo labai egzotiškai. Sinhalu kultūra nesidomėjau ir nieko daug apie tai nežinojau, tik tiek, kad tai maža sala netoli Indijos, persimaišiusi su indų kultūra. Nors Šri Lankoje ilgai negyvenau, vos 4 – 5 savaites, į Europą grįžti visai nebenorėjau, bet keliauti toliau tiesiog nebeturėjau pinigų. Po metų iškeliavau jau viena, į visų „backpackerių“ numylėta kelią – Tailandas, Laosas, Vietnamas ir Kambodža, kurioje ir likau gyventi. Tik pradėjusi gyventi Kambodžoje ištiesų pradėjau domėtis Rytų kultūra, ypač kai gyveni šalyje kurioje susimaišę tiek daug kultūrų – kinų, indų, prancūzų… Kiekviena Azijos šalis yra nepaprastai skirtinga, todėl negalėčiau pasakyti, kad daug žinau, tarkim apie Pietų Korėją, tačiau šalys kuriose buvau mane tiesiog sužavėjo gyvenimo paprastumu, žmonių gerumu ir aišku… tobulu maistu. Gyvendama Pietryčių Azijoje atradau labai daug, daugelis ispūdžių dar nespėjo susigulėti mano galvoje ir turbūt tam prireiks laiko. Kad ir kaip banaliai beskambėtų, bet Kambodžoje aš tikrai atradau ir daug sužinojau apie save ir atsikračiau tam tikrų ydų su kuriomis augau.
Kad ir kaip banaliai beskambėtų, bet Kambodžoje aš tikrai atradau ir daug sužinojau apie save ir atsikračiau tam tikrų ydų su kuriomis augau.
Būdama Kambodžoje toliau tęsei kūrybinį kelią, vykdei meninius projektus. Gal gali daugiau papasakoti apie kūrybines patirtis, pasiekimus gyvenant ten?
(I.R.): Gyvendama Kambodžoje nepasakyčiau, kad daug kūriau. Nors dirbau kurybinį darbą, daug laiko asmeniniams projektams neskirdavau. Pirmus metus gyvenau su vietiniais žmonėmis kambarelyje, kur buvo tik lova. Kadangi persikeliant gyventi, su savimi turėjau tik kelis kilogramus rūbų, man labiau rūpėjo „išgyvenimas“ nei kuryba. Kai galiausiai „perpratau“ Kambodžą ir pradėjau keliauti po regioną šiek tiek daugiau, pradėjau kurti gatvės meną (street art) Vietname ir Malaizijoje. Galiausiai buvau pakviesta sudalyvauti moterų parodoje, kuri šventė Kambodžos kūrėjas moteris, Kambodžos kultūrą ir meną. Su manimi dalyvavo merginos iš JAV, Prancūzijos ir žinoma Kambodžos. Ši paroda man itin svarbi, nes tai buvo lyg įrodymas, kad aš esu „vietinė“, kad esu dalis nuostabaus miesto ir kultūros. Savo darbams pasirinkau iliustruoti 60–tųjų metų dainininkes, nes būtent tada Kambodža buvo žinoma kaip „Azijos Perlas“ ir buvo pagarsėjusi rock’n’roll dainininkėmis.
Ieva Ragauskaitė. Paroda Kambodžoje.
Kokia yra tavo kūrybinė rutina (jei tokią turi)? Ar eskizuoji idėjas prieš perkeldama jas ant „švaraščio“?
(I.R.): Taip, pagaliau susikūriau sau šiokią tokią rutiną, nors mano kūryba primena daugiau staigius motyvacijos antplūdžius nei nuoseklų darbą. Turbūt kiekvieno menininko rutinos panašios, priklausomai ar esame įsijautę, kai turime smagų projektą ir dirbame tikrai daug (nes čia pat „deadline’as“), ar ramesnės savaitės kai tik ieškome projektų, klientų. Kadangi dirbu pati sau (kol kas nepriklausau jokiai agentūrai), į mano darbą įeina daug pareigybių. Kartais norėčiau tiesiog sedėti ir piešti, bet mes kūrėjai esame truputį devindarbiai.
Niekada darbų neeskizavau, nes tiesiog nekenčiu eskizavimo. Man tai yra savita aukštojo meno forma, kurios niekada nesugebėjau perkąsti. Nusipirkau eskizavimui didelę knyga, bet… išmokti eskizuoti yra mano „MUST DO 2021“.
Papasakok apie savo pasirinkimą kurti. Kada nusprendei, kad nori kurti iliustracijas? Ar turėjai kokių pavyzdžių, įkvėpėjų, kurie padarė tau įtaką?
(I.R.): Būti MENININKE sugalvojau dar būdama keturiolikos metų, kai su klasės draugėmis iš kažkur ištraukėme „PRAVDA“ žurnalą, jo tema buvo grafinis dizainas ir to matyt pakako. Tuo metu nežinojau kas yra grafinis dizainas, bet labai norėjau tai studijuoti. Ilgą laiką lankiau dailės mokyklą, kurioje išbandėme kone viską. Man labiausiai sekėsi grafika, todėl vis daugiau pradėjau piešti ir galiausiai supratau, kad tai tikrai mano sfera. Didžiausią įtaka padarė turbūt mano sesė, kuri mane nuo dvylikos metų tempė į ŠMC (Šiuolaikinio meno centrą) ir įvairias galerijas ir kai pradėjau domėtis menu, man pirko įvairius menininkų albumus. Vienas iš jų buvo Andy Warhol albumas, ir tai yra turbūt tas kūrėjas, kuris padarė įtaka kone kiekvienam menininkui. Begalo žavėjausi kinu, literatūra. Manau, kad visos šios meno sritys sukūrė mane tokia menininke, kokia esu dabar.
Iliustracijų autorė Ieva Ragauskaitė.
Šiuo metu esi Lietuvoje. Ką planuoji veikti toliau ir ar pasiliksi čia ilgesniam laikui?
(I.R.): Šiuo metu stengiuosi nieko neplanuoti, nes mane tai išvestų iš proto. Esu Lietuvoje tris mėnesius ir jau labai noriu kažkur važiuoti, susipažinti su naujais žmonėmis ir naujomis kultūromis. Lietuva man yra tarpinė stotelė, kurioje nenoriu užsibūti ilgai, bet dabar manau kad teks dėl esamos padėties. Ateinančiu metu noriu pagyventi Europoje, toks buvo mano planas, bet kur, tikrai nežinau, nes noriu gyventi VISUR.
Dabar esu visiškai atsidavusi kūrybai, daug dirbu, kasdien piešiu – jei ne užsakymus, tai personalinius projektus ir tai mane labai įprasmina ir šituo jausmu aš labai mėgaujuosi.
Ar turi ateities vizijų, planų savo kūryboje? Kokios dar temos tave domina, ką nori iliustruoti?
(I.R.): Galbūt didelių planų neturiu, bet labai norėjau surengti savo personalinę parodą Vilniuje. Norėjau kažkaip įprasminti savo patirtis Azijoje, parodyti savo meilę Kambodžai ir atiduoti lyg duoklę šaliai, kuri man tapo namais. Taigi labai viliuosi, kad tai dar pavyks! Šiuo metu turiu laiko neapmokamai kūrybai, artėjant Kalėdoms prisijungsiu prie kelių savanoriškų projektų. Jau labai ilgą laiką iliustruoju tik merginas ir po truputį pradėjau vis daugiau piešti maisto iliustracijų. Esu visiškai pamišusi dėl maisto, visas keliones matuoju maistu, o telefone turiu galbūt septynis tūkstančius maisto nuotraukų, kurias visada darau su intencija : „ooo, bus labai gera iliustracija“. Dar tikiuosi sukaupti drąsa ir pagaliau pradėti publikuoti futbolo iliustracijas. Tai dar viena mano aistra, nuo kurios pabėgti gyvenant Europje neįmanoma. Nepagrįstai bijau neigiamų reakcijų, kai visos mano iliustracijos labai „moteriškos“ ir „gėlėtos“, bet pažadu, kad futbolo iliustracijų bus.
Jei norite daugiau sužinoti apie Ievą Ragauskaitę ir jos kūrybą, kviečiame aplankyti jos puslapį ievarag.com ir sekti jos kūrybą Instagram paskyroje(ievarag).
Daugiau apie Kurk Kurk veiklą galite sužinoti skaitydami mūsų tinklaraščio įrašus. Prašome aplankyti mūsų puslapį ir pamėgti mus per Facebook ar Instagram, kur skelbiame visas naujienas. Iki kito karto!
Populiarūs straipsniai
Komentarai