Prie #ArtMillers iniciatyvos Kurk Kurk pakvietė prisijungti menininkę iš Brazilijos Xica Negra (Francisca Ponta Negra Dos Santos) ir papasakoti apie savo kraštą bei pasikalbėti apie tai, kodėl gamta yra svarbi jos kūrybos dalis. Xica Negra gimė Paraty (Parati) mieste, kuris randasi pietryčių Brazilijoje tarp Rio de Janeiro and São Paulo. Paraty yra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo objektų sąrašą. Šis miestas yra vienas iš penkių svarbiausių biologinės įvairovės vietų pasaulyje. Su Xica kalbasi ir klausimus užduoda Kurk Kurk tinklaraščio turinio valdytoja Urtė Baranauskaitė.
Dauguma tavo paveikslų atspindi tavo patirtis gyvenant Paraty. Ar galėtum apibūdinti savo gimtojo miesto gamtą ir kultūrą ir kaip tai paveikė tavo kūrybinę praktiką?
Xica Negra (X.N.): Taip, mano darbai kalba apie mano patirtis augant Paraty. Jeigu atvirai, tai gana sudėtingas klausimas, nes neturiu paprasto atsakymo. Dėl esamos gamtos ir kultūrinio gyvenimo įvairovės Paraty turi tarptautinį pripažinimą. Turime senamiestį su gilia istorija, tačiau gyventojų nėra daug. Didelė dalis miesto teritorijos yra sunkiau prieinamos vietos. Šios sąlygos leidžia egzistuoti gamtinei įvairovei – kalnai, kriokliai, upės, jūra. Paraty turi tris saugomas gamtos zonas. Miestas yra strateginiame taške tarp dviejų didžiausių Brazilijos miestų – São Paulo ir Rio de Janeiro.
Dėl tarptautinio pripažinimo Paraty sulaukia daug lankytojų ne tik iš viso pasaulio, bet ir iš pačios Brazilijos. Miestas turi gyvą kultūrinę sceną. Kas mėnesį mieste vyksta bent dvi didelės šventės. Kiekvienais metais miesto savivaldybė išleidžia dviejų tipų metinius kalendorius. Vienas iš jų yra apie Katalikiškas šventes, o kitas apie kultūrinius įvykius. Be to, dar turime ir nacionalines šventes. Tai reiškia, kad kartais mieste vienu metu vyksta trys skirtingi dideli renginiai.
Aš negaliu nekalbėti apie savo gimtąjį miestą, nes tai yra labai ypatinga vieta. Aš turėjau tiek daug nepakartojamų patirčių ir noriu pasidalinti jomis savo kūryboje. Jaučiuosi dėkinga savo miestui ir noriu būti jo kultūrinės scenos dalimi.
Prieš porą metų nusprendei atvykti į Europą ir dabar gyveni Nyderlanduose. Kokius skirtumus pastebėjai tarp gyvenimo būdo, žmonių ir kultūros čia lyginant su tavo gimtuoju regionu?
(X.N.): Manau, kad didžiausias skirtumas tarp Brazilijos ir Nyderlandų yra tas, kad čia žmonės iš įvairių socialinių sluoksnių gali leisti sau įsigyti produktų. Nesvarbu ar esi turtingas ar ne, turi priėjimą prie įvairių prekių. Gal ir ne tos pačios kokybės, bet vis vien, gali pirkti tai ką nori.
Visi kuriuos pažįstu gali išeiti vakarienės į miestą, turi išmaniuosius telefonus ar kompiuterius ir rengiasi stilingai. Brazilijoje situacija visiškai kitokia. Nemažai žmonių negali sau leisti nieko išskyrus nusipirkti maisto. Kita vertus, Brazilijos žmonės yra kūrybiški ir spontaniški. Taisyklė tinka ne visiems, viskas priklauso nuo situacijos. Viskas yra įmanoma, pasaulis yra dėžė pilna staigmenų ir galimybių. Tai yra daugelio žmonių filosofija mano krašte.
Čia, Europoje, panašu kad jau daug visko įvyko ir nėra ko tikėtis daugiau. Šalys jau užkariavo daug kitų šalių, pasisavino jų turtą ir perdavė savo žmonėms. Žinoma, ne visos Europos šalys turtingos, bet net ir skurdesnės šalys sugeba suteikti savo žmonėms bazinius dalykus tokius kaip apgyvendinimas, maistas ir mokslas.
Kodėl tau taip svarbu stebėti ir patirti gamtą? Kaip tu palaikai ryšį su gamta gyvendama miesto aplinkoje?
(X.N.): Man gamtos patyrimas yra panašu į kūrybą, nes tai padeda žmonėms priartėti prie savo jautriosios pusės. Į šį klausimą galiu atsakyti paprastai: gamta yra visur, mums tereikia išmokti ją pamatyti ir patirti. Jei gyveni viduryje miško, taip kaip gyvenau aš, tada tai yra žymiai lengviau. Tačiau jei gyveni tarp mašinų ir pastatų, tai tampa sudėtingiau.
Mano kaip menininkės tikslas yra padėti žmonėms labiau pastebėti gamtą ir kaip ji mus veikia. Aš tai jaučiu paprastuose dalykuose, kai matau besileidžiančią saulę, kai laistau savo augalus, kai jaučiu šąlančias rankas. Skirtumas tarp manęs ir žmonių kurie neatranda ryšio su gamta yra tas, kad aš susitelkiu į kiekvienos akimirkos jautrumą ir laikinumą, aš nebėgu nuo lietaus lyg jis mane užgautų. Matau prasmę pasirūpinti augalais, atsipalaiduoti ir pasimėgauti gamtos esybe.
Tavo paveikslai patraukia dėmesį ryškiomis spalvomis, paprastomis formomis ir smulkiais ornamentais. Kas įkvėpė tavo meninės raiškos pasirinkimus?
(X.N.): Mano šeima turi marškinėlių parduotuvę jau daugiau nei 20 metų. Augant daug laiko praleidau šilkografijos dirbtuvėse. Ilgą laiką buvau atsakinga už naujų štampų gamybą, turėjau sugalvoti kokie paveikslėliai geriausiai atpindėtų mano miesto kultūrą. Vėliau šie piešiniai būdavo atspausdinami ant įvairių audinių. Naudojant šilkografijos techniką, kiekvienai spalvai reikia atskiro štampo, kad galiausiai sudėjus viską gautųsi vientisas paveikslėlis. Tai kaip puzlė. Manau, kad vis dar esu paveikta šios technikos. Man patinka kurti paveikslus kurie atspindi mano vidinį vaiką. Mėgstu sakyti kitiems, kad piešimas tai kaip šokis, kiekvienas žino kaip tą daryti, nes visi tą darėme būdami vaikais. Kartais tereikia prisiminti.
Ar yra kitų temų apie kurias norėtum kalbėti savo kūriniuose? Galbūt turi suplanuotų projektų?
(X.N.): Taip, žinoma. Aš nuolatos sugalvoju ką nors naujo. Jaučiu, kad idėjų šaltinis yra neišsemiamas. Pasaulis kupinas įvairių temų apie kurias galima kalbėti. Visada jaučiau, kad savito stiliaus susikūrimas nėra mano tikslas. Nenoriu savęs varžyti. Noriu būti atvira pokyčiams ir naujiems dalykams tiek mene, tiek gyvenime. Man menas yra komunikacijos su žmonėmis įrankis, kitoks nei žodžiai. Tai atspindys to, kaip mes patiriame realybę.
Jei norite pamatyti daugiau Xica Negra darbų, kviečiame aplankyti jos puslapį xicanegra.com
Daugiau apie Kurk Kurk veiklą galite sužinoti skaitydami mūsų tinklaraščio įrašus. Prašome aplankyti mūsų puslapį ir pamėgti mus per Facebook ar Instagram, kur skelbiame visas naujienas. Iki kito karto!
Populiarūs straipsniai
Komentarai