Kurk Kurk - Knygos iliustravimo užkulisiai – tyrinėjimai ir ieškojimai | Kurk Kurk

Ar seki mus Facebook?


Knygų iliustracija – tai kažkas tarp grynojo meno ir dizaino. Svarbu išreikšti save, parodyti asmenį stilių, unikalų matymą. Visgi iliustratoriaus kasdieninė duona yra ne parodos, o užsakymai. Geriausia, kai tai nėra darbas, kurio metu esi užsakovo marionetė ir darai tai, kas tau visiškai nepatinka ir darbo pabaigoje jautiesi pervargęs. Smagu, kai elektroniniame pašte gauni prašymą sukurti vaizdus iniciatyvai, kuria tiki ir dėl kurios nebijai paplūšėti greitesniais negu įprasta tempais.

Ir štai, randi laišką su prašymu iliustruoti knygą, kuria tiki ir kuri tau patinka – valio! Tačiau kaip sukurti vizualą, atrodo, iš nieko, kai iliustracijų reikia daug, o laiko mažai? Mane paprastai gelbsti struktūra ir darbo etapų susiplanavimas, tad su „Kurk Kurk“ skaitytojais dalinuosi savo patirtimi iliustriuojant Veronikos Urbonaitės – Barkauskienės knygą “Devyniasdešimtųjų vaikai tampa tėvais”. Pabrėžiu, kad tai yra  mano asmeninė rutina, jokiu būdu ne universalus receptas. Taigi, žvelgiu atgal į ši, jau įvykusį, projektą ir išskiriu šiuos etapus bei užduotis:

Iliustratorė Ūla Šveikauskaitė (Dainius Labutis nuotrauka žurnalui “Moteris”) ir jos iliustruota knyga „Devyniasdešimtųjų vaikai tampa tėvais“ (nuotraukos autorė Dovaldė Butėnaitė)

Suprasti knygos autorės, dizainerės ir leidėjos norus bei lūkesčius bei susitarti dėl darbo sąlygų

Iliustracija, nors ir labai susijusi su asmeniniu stiliumi, visgi yra taikomojo meno disciplina, tad labai svarbu atsižvelgti į savo komandos norus, nes tai ne autorinė knyga, o užsakomasis projektas. Gerai įsiklausau, kas autorei ir leidyklai yra priimtina, ko tikimasi, kas yra tabu, taip pat stengiuos įsigilinti į dizainerės išplėtotą knygos vizualinę koncepciją. Susiformuluoju, kur galiu daryti kompromisus su savimi, o kur ne. Kokie mano pačios norai, ar užsakymas per daug nesikerta su asmeniniu stilium, darbo etika, vertybėmis. Ar tenkina terminas bei užmokestis. Tai dalykai, dėl kurių reikia sutarti pačioje pradžioje, nes sutikus su viskuo, nieko kito nebelieka, kaip tik nudirbt darbą sutartomis sąlygomis. Susitarimas turi būti įtvirtintas darbo sutartimi, kadangi tuomet jautiesi saugiau finansiškai, o be to abiems pusėms yra nubrežiamos daug aiškesnės ribos. Projekto metu susidūriau su sąžiningais užsakovais ir gavau gana daug kūrybinės laisvės, tad derybų lauke problemų nekilo.

Ūlos Šveikauskaitės iliustracija

Perskaityti visą knygos tekstą

Skaitau su užrašų kygute ir pasižymiu vaizdingas, įkvepiančias teksto vietas, kurias praturtintų iliustracija. Užsirašau citatas, raktinius žodžius, kylančias idėjas. Viską susižymiu knygos skyriais, kad būtų lengviau atsekti. Svarbu pagalvoti apie knygos struktūrą, nes jei dauguma iliustracijų bus kūrinio pradžioje, o po to vien tekstas ir viena iliustracija pabaigoje, rezultatas bus labai nenuoseklus. Susirašau skyrius papunkčiui ir tada apsvarstau, kur geriausia įterpt piešinį. Visa tai stengiuos daryti jaukioje, įkvepiančioje aplinkoje.

Tyrinėjimas, ieškojimas

Šiuo atveju knyga buvo apie devyniasdešimtųjų kartos vaikus, tampančius tėvais. Tai reiškia, kad iliustracijose turi kažkiek atsispindėti dabar tokia populiari devyniasdešimtųjų nostalgija, tam tikri devyniasdešimtųjų vaikams suprantami kodai (sovietinės vaikų aikštelės, “be namų negerai”, rėkimas mamai, kad išmestų ką nors pro langą, limonadinės flomasterių spalvos, “Spice Girls” ir t.t.) bei tėvystės tema. Taigi sėdžiu ir “guglinu”. Raktiniai žodžiai: vapourwave, cyberpunk, 90s, aesthetics, devyniasdešimtieji Lietuvoje ir t.t. Kantriai ieškau, skaitau, vaizdinę medžiagą renku į aplankus kompiuteryje.

Ūlos Šveikauskaitės iliustracijos knygai „Devyniasdešimtųjų vaikai tampa tėvais“ (nuotraukų autorė Dovaldė Butėnaitė)

Eskizai (pradžioje geriausia ant popieriaus)

Iš pradžių tai gali būti paraščių lygio piešinukai, iškart neorientuot į galutinę kompoziciją, tiesiog įkvepiantys objektai arba detalės, kurias galbūt panaudosiu galutinėje iliustracijoje. Tada, kai jau turiu idėją iliustracijos bendram vaizdui, susižymiu kompoziciją pieštuku nedideliam formate, nesismulkindama detalėse. Kai prasipaišau ranka, galima eiti prie skaitmenos (šiuo atveju paišiau iPad’u, o paskui failus perkėliau į Photoshop programą).

Ūlos Šveikauskaitės iliustracija

Vaizdinės nuorodos

Be internete surastų asociatyvių vaizdų apie devyniasdešimtuosius, reikėtų pieštinų objektų pavyzdžių. Nežinau, kaip su tuo tvarkosi mano kolegos, bet man rankas iš atminties piešti yra beveik neįmanoma, reikia kokios nors nuorodos (pvz draugo rankų nuotraukos ar vaizdo iš shutterstock’o) piešinio tikslumo vardan. Vis dėl to nereikėtų aklai kopijuoti nuotraukos nes: 1) tai ne akademinis piešinys, nereikėtų užstrigti detalėse, 2) jei vaizdas perpieštas iš interneto, didelė galimybė, kad jis jau šimtus kartų matytas ir bus atpažintas tavo kompozicijoje. Tačiau pasižiūrėti į nuotrauką tam, kad suprastum, kaip pvz nupiešti tam tikrą žmogaus pozą arba tam, kad tiksliau pavaizduotum konkretų, visiems atpažįstamą objektą, mano akimis nėra nieko blogo. Naršom ir žiūrim tai, kas padeda aiškiau įsivaiduoti kompozicijos elementus, stebim, fotografuojam ir viską tvarkingai susidedam į “reference” aplankus.

Vis naudinga grįžti prie temos tyrinėjimo

Pavyzdžiui, stebėti knygos temos elementus aplink save, klausytis to laiko muzikos, pasižiūrėt vieną kitą “Tango tv” laikų laidą, pasišnekučiuoti su žmonėm, kurie 90–taisiais išgyveno paauglystę ir pasiklausinėt jų įspūdžių, panaršyti nišiniuose “vapor wave” puslapiuose internete, kitaip tariant, įsigyventi į knygos turinį ir aprašomą laikotarpį, nuotaiką. Kai su motyvacija dirbti reikalai buvo visai prasti, prisėdau piešti šiek tiek devyniasdešimtųjų nuotaikomis dvelkiančioj kavinėj ir klausiausi “vapour wave albumo” “Macintosch Plus – Floral Shoppe”. Padėjo.

Ūlos Šveikauskaitės iliustracija knygai „Devyniasdešimtųjų vaikai tampa tėvais“ (nuotraukos autorė Dovaldė Butėnaitė)

Eskizai užsakovui

Paprastai darbo procese būna eskizų terminas, kad užsakovui nebūtų nemalonių staigmenų. Eskizai turėtų būti suprantami: matyti bendra kompozicija, idėja, koloritas. Tačiau nereikia pernelyg užsikrapštyt paišant, nes jei eskizas bus atmestas, bus veltui sudėta daug brangaus laiko, o jo iki termino pabaigos nedaug. Išsiunčiu tvarkingus bet laisva maniera atliktus eskizus ir laukiu žinių.

Nors knygos iliustracijas dirbdama mačiau šimtus kartų, vistiek mažai kas prilygsta jausmui, kai matai savo piešinius spaudoje ir žinai, kad jie eis per daugelio žmonių rankas.

Galutinės iliustracijos

Kai eskizai patvirtinti, galima sakyti, kad 60 proc. darbo jau nudirbta. Dabar reikia sutvarkyt kompozicijas nuo “šiukšlių” (t.y. ne vietoj kliuvusių štrichų ir tonų), ištaisyt netikslumus, dar atidžiau parinkti spalvas, kruopščiau išpiešti žmonės, detales ir visa kita, kur reikia, parinkti ornamentus, tekstūras. Pagalvoju, kuriuos dalykus norisi akcentuoti, o kuriuos nustumti į antrą planą. Gal eigoje suprasiu, kad kai kurie objektai kompozicijoje trukdo ir jų verčiau atsisakyti. Kai kompozicijomis esu patenkinta, siunčiu žemos rezoliucijos jpeg dokumentus dizainerei, leidėjai ir autorei. Jei sulaukiu palaiminimo, laukia dar viena itin svarbi užduotis viską paruošti maketui spaudai, kas kartais gali būti tikras galvos skausmas (tie, kas per klaidą visą projektą atliko rgb skalėj ir viską ramiai atspausdinę skaitmenine spauda pamatė visiškai nedžiuginančius rezultatus, supras). Jei su spalvų konversija viskas tvarkoj, nusiunčiu galutinius failus dizainerei ir jei nesulaukiu pastabų, einu švęsti.

Ūlos Šveikauskaitės iliustracijos

Toliau, tik bepasirodančios knygos laukimas. Laukiau nekantriai, nors knygos iliustracijas dirbdama mačiau šimtus kartų, vistiek mažai kas prilygsta jausmui, kai matai savo piešinius spaudoje ir žinai, kad jie eis per daugelio žmonių rankas. Dėl karantino situacijos knyga dienos šviesą išvydo gana neįprastom sąlygom, negalėjo būt paleista į knygyną, užtruko spaudos darbai. Nepaisant to, knygą gavau paštu į Vieną (kur šiuo metu gyvenu). Jausmas liečiant puslapius ir matant savo darbo vaisius apčiuopiamam pavidale atpirko kūrybos proceso sunkumus ir nerimą dėl knygos sklaidos karantino laikotariu.

Jeigu sužadinau jūsų smalsumą knygą pavartyti patiems, “Devyniasdešimtųjų vaikai tampa tėvais” galit įsigyti knygynuose arba internetu.

Veronikos Urbonaitės – Barkauskienės knyga “Devyniasdešimtųjų vaikai tampa tėvais” (nuotraukos autorė Dovaldė Butėnaitė)

Kviečiame aplankyti Ūlos Šveikauskaitės puslapį, bei Instagram paskyrą.

Daugiau apie Kurk Kurk veiklą galite sužinoti skaitydami mūsų tinklaraščio įrašus. Prašome aplankyti mūsų puslapį ir pamėgti mus per Facebook ar Instagram, kur skelbiame visas naujienas. Iki kito karto!

Ūla Šveikauskaitė

Ūla Šveikauskaitė yra iliustratorė, piešianti knygoms, straipsniams, reklamai, o kartais ir šiaip sau į eskizų sąsiuvinį. Domisi piešiniu, architektūra, plakatais, nišine muzika, komiškom ar groteskiškom kasdienėm situacijom ir, aišku, iliustracija. Šiuo metu gyvena Vienoje, Austrijoje.

Komentarai

Parašykite komentarą

Norėdami komentuoti prisijunkite