;)
Kas yra menininko knyga ir apie ką ji?
Paprastai tai knyga, kuri kartu yra laikoma ir atskiru savarankišku meno kūriniu. Arba kitaip – leidinys, skirtas pristatyti konceptualų kūrinį knygos formoje arba atliepti parodos ar gyvo kūrinių prisistatymo funkciją (kaip teigia autorė, knygų menininkė Johanna Drucker).
Lankstinys iš projekto „CAPTCHA pratimai“. Projekto ekspozicija „Jaunojo dizainerio prizas 2019“ parodoje. Autorė Miglė Ceinorytė.
Turbūt jokių taisyklių kuriant menininko knygas nėra. Idėja tokiam kūriniui yra labai svarbi, sakyčiau, būtina, tik ji gali būti išreikšta aiškiai arba tik nujaučiama. Tai gali būti vienetinis kūrinys nenaudojant jokių knygai būdingų medžiagų, o taip pat ir tiražuojamas poligrafinis kūrinys. Turinį gali užpildyti vaizdai ir tekstai, fotografijos ir skulptūriniai objektai ir viso to samplaika. Įvardinčiau tik tokią išskirtinę sąlygą – tokia knyga kuriama ne tik skaitytojui, bet ir žiūrovui.
Turbūt jokių taisyklių kuriant menininko knygas nėra. Įvardinčiau tik tokią išskirtinę sąlygą – tokia knyga kuriama ne tik skaitytojui, bet ir žiūrovui.
Mane asmeniška žavi knygų kūrėjai gebantys pasitelkti visas knygos struktūros ir raiškos dalis vienai, kad ir paprastai, idėjai atskleisti. Įdomu tyrinėti tokią knygą, kurios detalės iki smulkmenų apgalvotos ir, atrodo, nėra nei vieno nereikalingo sprendimo, nei vieno bereikšmio vaizdo ar žodžio. Kalbant konkrečiau, kviesčiau pasidomėti tokiais šiuolaikiniais autoriais kaip Yasutomo Ota, Patrizia Meinert, Zhu Yingchun. Jų kūryba ypatinga sugebėjimu paprastą idėja ištransliuoti nepaprastai. Na ir iš ties, šie pavyzdžiai yra tik asmeniškos simpatijos nulemti. Menininko knygų sukurta ir vis kuriama daugybė. Smagu, kad kiekvienas besidomintis gali atrasti savo knygas, kurios įtraukia ir įkvepia stebėti aplinką. Tai primena, kokia visgi įdomi kasdienybė ir koks jausmas yra džiaugtis paprastais dalykais.
Kodėl ir kaip aš kuriu knygas?
Greičiausiai, kol kas neradau geresnio formato, kuriuo galėčiau plėtoti savo mintis. Knygoje telpa labai daug, kalbant rūpimomis temomis – daug norisi ir papasakoti. Kurdama knygą galiu elgtis laisvai, kadangi turiu daug vietos saviraiškai – puslapiams papildant vienas kitą turiu galimybę plėtoti idėją įtraukiant žiūrovą/skaitytoją į gvildenamą temą. Taip pat džiugina tai, kad kiekvienas atvartas gali tapti atskiru kūriniu, sudaryti naujas prasmes ištraukiant jį iš knygos konteksto.
Kalbant apie procesą, tik užsimezgus abstrakčiai knygos idėjai, stengiuosi viską fiksuoti: užsirašinėju kiekvieną susijusį pamąstymą, schematiškai eskizuoju, sudarinėju minčių žemėlapius. O taip pat renku susijusią medžiagą, tekstus bei domiuosi kitų autorių kūryba šia tema. Toks tyrimas padeda išgryninti idėją ir padiktuoja knygos raiškos ir techninius sprendimus. Savo kūrybinės praktikos metu esu kūrusi iš pirmo žvilgsnio skirtingas temas nagrinėjančius leidinius, tačiau jaučiu, kad kiekvienas kūrinys yra tąsa buvusio. Arba naujas kūrinys pateikia mano pasikeitusį požiūrį į tai, ką nagrinėjau ankstesnėse knygose. Galbūt dėl to, kad turiu įprotį grįžti ir paanalizuoti jau įgyvendintus projektus – tokiu būdu kylą ir naujų idėjų.
Raiškos prasme, galimybės tikrai plačios: iliustracijos, tipografika, fotografijos kiti grafiniai elementai. O ir knygos forma dosni pasirinkimams – juk daug prasmės atsiranda, kai tinkamai parenki knygos formatą, popierių, įrišimą. Platus spaudos technikų pasirinkimas taip pat suteikia galimybę jomis manipuliuoti įvairiai jas derinant, ypač kuriant kelių egzempliorių tiražu spausdinamas autorines knygas. Tad žinodama šias galimybes stengiuosi neriboti savęs ir jas tinkamai pasitelkti idėjai atskleisti.
Pavyzdžiui, kurdama knygą „Autoportretas“ pasirinkau 10×15 cm formatą, kadangi naudojau medžiagą iš savo asmeninio albumo – būtent tokio formato vaikystės fotografijas. Knygoje „Memory“ atskleisti atminties temai nemažai detalių interpretuotuotai pasiskolinau iš kino (pavyzdžiui, subtitrai ar pats knygos formato santykis primenantis ekraną). Menininko knyga „Misinformation“ kviečiau žiūrovą į informacinį rūką, kai nežinai kas tikra, o kas klaidinga, todėl tiek spaudos technika (plokščia skaitmeninė spauda ir reljefinė šilkografija), tiek popierius (skirtingo peršviečiamumo popierius), tiek vaizdai kelia mistinį rūko įspūdį. Projektas „CAPTCHA pratimai“ talpina tipografikos klaidumo tyrimą, todėl ir knygų forma yra klaidi – sudėtingi išlankstymai, netradiciniai atvertimai.
Naujausias projektas – „Laimėti“
Naujausias asmeninis kūrybinis projektas – leidinys „Laimėti”. Tai vizualus turas po įvaizdintas tokias dažnai naudojamas, neatpažįstamai subanalintas, bet mano manymu per mažai pažįstamas laimės ir sėkmės sąvokas. Kurti šią knygą įkvėpė bendraamžių draugų susibūrimuose vis dažniau aptariamas ketvirčio krizės fenomenas, kuris apjungia minėtas laimės ir sėkmės sąvokas. Nors pašnekesiai su bičiuliais apie kasdienę būtį dažnai priverčia persvarstyti save, tačiau dar dažniau nutinka ir taip, jog tokios kalbos padeda nusiraminti ir priimti save.
Knygos struktūra išskirtinė dvejomis aiškiai atskirtomis dalimis, kurios kontrastuoja viena su kita vizualizuodamos minėtą temos dvilypumą: knygą sudaro vientisas spalvotas 36x125cm lankstinys bei 40 puslapių juodai balta knyga. Šios dalys tarpusavyje komunikuoja žiūrovui tyrinėjant knygą ir sudaro naujas vizualias mintis – apjungiant vaizdus, formas, linijas, kontrastus. Šios knygos raiška yra artima vizualinio dienoraščio tipui. Nevengiau abstrakčių, intuityvių vaizdų, jais siekiau sukurti emociją, kuri lydi žiūrovą šio vizualinio turo metu.
Knyga „Laimėti“. Autorė Miglė Ceinorytė.
Autorinės knygos projektą „Laimėti“ rėmė Lietuvos kultūros taryba. Kviečiame aplankyti Miglės Ceinorytės puslapį migleceinoryte.com
Daugiau apie Kurk Kurk veiklą galite sužinoti skaitydami mūsų tinklaraščio įrašus. Prašome aplankyti mūsų puslapį ir pamėgti mus per Facebook ar Instagram, kur skelbiame visas naujienas. Iki kito karto!
Populiarūs straipsniai
Komentarai