Knygos menas Japoniją pasiekė iš Kinijos, tačiau žvelgiant į išlikusias to meto knygas, galima rasti daugybę skirtumų. Pagrindinė priežastis yra ta, kad spaudos technologijos greičiau plito Kinijoje, negu Japonijoje.

Kinijoje ir Korėjoje, kur knygas pradėta spausdinti kur kas anksčiau, naudoti tie knygos įrišimo metodai, kurie buvo tinkamiausi spaudos procesui. Visai kita situacija buvo Japonijoje, kur ilgą laiką tekstai buvo dauginami rankraštiniu būdu. Čia knygos buvo įrišamos įvairiausiais metodais, atsižvelgiant į knygos turinį ar paskirtį. Knygos galėjo įgauti labai skirtingas formas priklausomai nuo parinkto įrišimo.

Pagrindiniai japoniški knygos įrišimo metodai:

• Kansusō (angl. scroll binding) – rankraštis;
• Orihon (angl. concertina or accordion-style binding) – akordeono stiliaus įrišas;
• Detchōsō (angl. oriental style binding arba pasted paper leaf binding) – rytietiško stiliaus įrišas. Šiuo metodu lapai yra suklijuojami vienas su kitu ties lenkimo vieta;
• Tetsuyōsō (angl. multisection binding) – knygos įrišimo stilius, kuomet tarpusavyje įrišami keli atskiri lapų rinkiniai (sąsiuviniai);
• Fukurotoji (angl. bound-pocket arba pouch binding) – knygos įrišimo stilius, kuomet tarpusavyje įrišami atskiri perlenkti popieriaus lapai, o lenkimo vieta yra atitraukta nuo nugarėlės krašto.

Pirmaisiais trimis įrišimo būdais knygos lapai būdavo sujungiami naudojant klijus, tuo tarpu paskutiniuose dviejuose įrišimo būduose naudojamas siūlas arba speciali virvelė.

Kansusō įrišas

Rankraščiai (jap. kansusō) buvo gaminami suklijuojant popieriaus lapus į vieną ilgą juostą. Viršelis buvo paklijuojamas vienoje šios juostos pusėje, o kitoje pritvirtinamas volelis (jap. jiku), aplink kurį vėliau susukama juosta. Šis volelis turi išsikišimus, kurie japoniškai vadinami jikugashira (volelio galvutės). Išorinis viršelio kraštas įlenkiamas į vidų, kol suformuojamas kiauraviduris vamzdelis (jap. hassō), pro kurį prakišamas pusmėnulio formos bambukinis kaištis. Šio kaiščio paskirtis – padėti viršeliui gražiai priglusti prie rankraščio, kai jis yra suvyniojamas. Suvyniojus rankraštį, jis aprišamas specialia virvele (jap. makihimo), kuri yra pritvirtinta prie vamzdelio (jap.hassō).

Rankraštis yra pats seniausias popierinės knygos formatas. Pirmieji rankraščiai Japoniją pasiekė iš Kinijos ir buvo labai vertingi, nes juose buvo surašyti Budizmo mokymai ir kiti svarbūs tekstai. Japonijoje šis įrišimo būdas pripažintas prestižiniu ir buvo naudojamas oficialiems ir formalaus pobūdžio tekstams.

Kitaip nei knygoje, rankraštyje galime matyti didesnį teksto plotą, todėl jis buvo tinkamas norint pavaizduoti iliustracijas, diagramas ar schemas. Kita vertus, rankraštyje sunkiau rasti konkrečią vietą tekste ir kiekvieną kartą baigus skaityti, jį reikia tvarkingai susukti aplink volelį. Nepaisant to, šios ypatybės tik dar labiau prisidėjo prie šio formato prestižiškumo ir unikalumo.

Orihon įrišas

Kitas plačiai naudojamas knygrišystės metodas Japonijoje – orihon (akordeono stiliaus įrišas). Kaip ir rankraštyje, popieriaus lapai sujungiami į ilgą juostą, tačiau juostos gale volelis nėra tvirtininamas. Vietoj to, ši ilga popieriaus juosta yra pakartotinai perlenkiama – susidariusi forma primena akordeoną. Viršeliai yra priklijuojami iš abiejų sulankstytos juostos galų. Tokio formato knyga tiek iš priekinio, tiek iš galinio viršelio pusės atrodo taip pat, todėl dažnai į ją tekstas buvo rašomas iš abiejų pusių.

Akordeono stiliaus knyga yra kur kas praktiškesnė nei rankraštis, nes jos nereikia suvynioti ar aprišti virvele. Baigus skaityti lapai tvarkingai susilenkia į pradinę poziciją. Tokio formato knygos dažniausiai buvo naudojamos genealogijoms, kelionių gidams, specialiems žinynams. Kaip ir rankraštyje, orihon stiliaus knygoje, vienu metu galima matyti didesnį teksto ar vaizdo plotą. Šio stiliaus knygos išlaiko savo formą kai yra atverčiamos – puslapių nereikia prispausti rankomis.

Detchōsō įrišas

Rytietiško stiliaus įrišime (jap. detchōsō) atskiri popieriaus lapai yra sulenkiami perpus, tada sudedami vienas ant kito ir suklijuojami vienas su kitu ties lenkimo vieta. Šis stilius turi išskirtinę savybę – lapai, kurie buvo paklijuoti tarpusavyje, atsiverčia ne pilnai. Tuo tarpu neklijuota lapo pusė atsiverčia pilnai.

Devintame amžiuje, žymus vienuolis Kūkai, į Kiniją pargabeno knygų rinkinį Sanjūjō sasshi. Šios knygos buvo įrištos detchōsō stiliumi. Knygų struktūra ir puslapių vertimas labai primena kodeksinę knygą. Manoma, kad šis stilius yra seniausias kodeksinės knygos stiliaus formatas.

Rytietiško stiliaus knygoms reikia nemažai klijų, kurie praėjus ilgesniam laikui nusitrina ir nebelaiko knygos formos. Dėl šios priežasties, šis metodas 13-tame amžiuje tapo nebepopuliarus.

Tetsuyōsō įrišas

Tetsuyōsō stiliaus įrišime iš atskirų popieriaus lapų suformuojami rinkiniai. (kiekvieną rinkinį sudaro maždaug penki lapai). Kiekvienas rinkinys yra perlenkiamas perpus ir taip gaunamas sąsiuvinis. Kai surenkama pakankamai sąsiuvinių, kiekviename iš jų, per lenkimo vietą, padaromos skylės. Vėliau, naudojant siūlą šie atskiri sąsiuviniai sujungiami tarpusavyje ir taip suformuojamas knygos blokas. Galiausiai, iš abiejų bloko pusių pritvirtinamas viršelis.

Šis knygrišystės metodas Japonijoje buvo plačiai naudojamas nuo Heian periodo pabaigos iki Edo periodo. Ilgą laiką buvo manoma, kad šis metodas buvo išrastas Japonijoje, tačiau 1900 metais, šio stiliaus knygų buvo rasta Dunhuang urvuose, Kinijoje. Visos jos buvo iš laikotarpio iki valdant Tang dinastijai (7 a.), o tai įrodo, kad tetsuyōsō stiliaus įrišimas yra kilęs iš Kinijos.

Įdomu tai, kad pačioje Kinijoje šis stilius taip ir neprigijo, tačiau Japonijoje buvo taip dažnai naudojamas, kad imta manyti jog tai pačių japonų sugalvotas metodas. Tetsuyōsō stilius buvo naudojamas pasakoms ir poezijos knygoms įrišti.

Fukurotoji įrišas

Paskutinysis knygų įrišimo stilius – fukurotoji buvo pats populiariausias Japonijoje. Šiuo metodu pagaminta daugiausiai knygų. Fukurotoji taip pat buvo naudojamas ir Kinijoje bei Korėjoje spausdintoms knygoms įrišti. Kaip ir detchōsō ir tetsuyōsō metoduose, popieriaus lapai pirmiausia perlenkiami per pusę – skiriasi tik pačios knygos lenkimo vieta. Fukurotoji įrišime lenkimas yra atitrauktas nuo nugarėlės krašto. Perlenkti popieriai, įrišami iš lapo kraštų pusės (prieš tai pridėjus priekinį ir galinį viršelius), tad atvertus knygą kiekvienas lapas atrodo kaip tūba (ar kišenė). Dėl to tekstas rašomas tik ant priekinės lapo pusės. Kartais tokio tipo knygos buvo gaminamos naudojant iš vienos lapo pusės jau prirašytą popierių – tada rašymui panaudojama tik kita, švari lapo pusė.

Seniausi šio stiliaus pavyzdžiai siekia 13-tą amžių, bet plačiau šis įrišas imtas naudoti nuo 15-to amžiaus, kaip alternatyva tetsuyōsō metodui. Išpopuliarėjus komercinei spaudai, 17-tame amžiuje, fukurotoji populiarumas išaugo dar labiau, bei yra naudojamas ir dabar.

Mažiau žinomi japoniški knygos įrišimo metodai:

• Tatamimono (angl. fold-up books) stiliaus įrišas. Šiuo metodu keletas popieriaus lapų klijais sujungiami tarpusavyje, kol suformuojamas vienas didžiulis lapas. Jis yra sulankstomas vertikaliai ir horizontaliai (panašiai kaip žemėlapis) ir tada priklijuojami viršeliai.
• Tan’yōsō (angl. single leaf binding) stiliaus įrišas primena
  fukurotoji, tik prieš įrišant knygą lapai nėra perlenkiami perpus, o tiesiog sudedami vienas ant kito, jų nelenkiant.
• Musubitoji (angl. knot binding) stiliaus įrišime per knygos bloką ir viršelius, netoli nugarėlės, padaroma pora skylių, per kurias iš knygos apačios perveriamas siūlas ir viršuje surišami mazgai.
• Hōhaisō (angl. wrapped-spine binding) stiliaus įrišime vietoj įprastų dviejų viršelių (priekinio ir galinio), naudojama viena ilga medžiagos juosta, kuri apjuosia tris knygos puses – priekinį viršelį, nugarėlę ir galinį viršelį.

Kaip matote, Japonijoje apstu įvairiausių knygrišystės metodų, kurie suteikia knygoms išskirtinę formą ir atliepia jos turinį ir paskirtį. Kai kurie šių metodų reikalauja itin didelio kruopštumo ir atidumo, kiti – paprastesni ir lengviau išmokstami.

Jeigu susidomėjote šiais knygrišystės stiliais ir norite juos išbandyti patys, kviečiame susisiekti su Kurk Kurk komanda per [email protected] ir sudalyvauti mūsų organizuojamose kūrybinėse dirbtuvėse!

Apie Kurk Kurk veiklą galite sužinoti skaitydami kitus blog‘o straipsnius, aplankyti mūsų puslapį bei pamėgti mus Facebook ar Instagram. Iki susitikimo!

Informaciniai šaltiniai:
futurelearn.com