Kurk Kurk pradeda naują iniciatyvą – #ArtMillers, kurios tikslas – suteikti menininkams galimybę pristatyti savo kūrybą ir pasidalinti idėjų generavimo procesu su mūsų skaitytojais. Kalbinsime vis po naują menininką ir parodysime ne tik jo/jos kūrybinius rezultatus, bet ir domėsimės užkulisais – kas verda kūrėjo galvoje, kokius ritualus praktikuoja, kaip pristato save žiūrovams.
Pirmoji iniciatyvos dalyvė – Austėja Masevičiūtė. Jautriai dėliojanti užšifruotus asmeniškumus, emocionalius simbolius, Austėja atveria savo vidinį pasaulį ir užkoduotas asmenines patirtis. Ji pasakoja mums, kaip iliustracijų kūrimas padeda jai permąstyti ir komunikuoti išgyvenimus, kokius metodus naudoja kūrybiniame procese. Austėja – jausmų žmogus, jai menas yra saviterapija. Piešimas jai yra priemonė, kuri skausmingas patirtis paverčia ne tokiomis sunkiomis. Austėją kalbina Kurk Kurk komandos narės Urtė Baranauskaitė ir Julija Panova.
Kuriuo momentu tau kyla įkvėpimas piešti? Kokios tada būni būsenos?
Austėja Masevičiūtė (A.M.): Prieš metus nusprendžiau, kad noriu pradėti rašyti dienoraštį. Piešimas tapo mano dienoraščio pildymo būdu. Dienoraštinis piešimas pradėjo veikti ir kaip auto–terapijos priemonė. Kurdama dažniausiai klausau muzikos, tai leidžia užsimiršti kokioje aplinkoje esu ir pilnai būti savo vaizduotės pasaulyje. Šiuo metu stengiuosi piešti kiekvieną dieną, tai man kaip iššūkis – kiekvieną dieną peržvelgti savo darbus ir piešti toliau. Kartais piešiu išgyvendama sunkius jausmus, o kartais darbai būna lengvi kaip ir mano būsenos. Kartais tai kaip bendravimo priemonė su žmonėmis, maža žinutė. Piešdama būnu visiškai įsitraukusi į vaizduotės pasaulį, dažnai, jeigu įkvėpimas yra, ypatingo pasiruošimo nereikia, tereikia tik užsikaisti arbatos.
Kokie meninkai, meno kūriniai tave įkvepia? Ar analizuoji kodėl jie tau atliepia?
(A.M.): Šiuo metu motyvacijos semiuosi stebėdama kitų menininkų darbus, tarkime Marie Muravski iliustracijas, Masao Yamamoto ir Francesca Woodman fotografijas. Daugiausiai motyvacijos visgi atsiranda iš vidinės paskatos.
Kas yra tavo, kaip kuriančio žmogaus didžiausi iššūkiai, sunkumai kuriuos sprendi?
(A.M.): Didžiausias mano iššūkis atrasti kažkokį naują piešimo stilių savo kūrybai, nes dažnai tai tampa nesąmoningas bandymas atkartoti kažką jau matyto. Savo darbais aš norėčiau sukurti savitą piešimo stilių, savo kalbą, kuria galėčiau kalbėti piešdama. Žinoma, man svarbu ir grožis kurį galima replikuoti. Tačiau aš dažnai ieškau kartodama savo darbų motyvus, kartais dėl ieškojimo mano kūryboje atsiranda nevientisumas, tai lyg išsukimas iš kelio į kitą kelią.
Ar tai, kad kuri ne dėl to, kad kažkas užsakė, o dėl to, kad turi vidinę paskatą – yra lengva? Iš kur semiesi motyvacijos nesustoti piešti?
(A.M.): Kuriu, nes yra vidinė paskata kurti, tai nevisada lengva, kartais, kai vidinė paskata kurti silpsta, suprantu, kad reikia kažką keisti – priemones, arba tiesiog išeiti pasivaikščioti. Priemonių pakeitimas, sustojimas, pokalbis vėl padeda įsikvėpti. Mano aplinkoje dabar nėra daug žmonių, tik patys artimiausieji. Artimi žmonės mane stipriai palaiko, abipusiai vienas kitus palaikome. Tas palaikymas yra svarbus, nes būna dienų kai nustoji tikėti savimi, įsisuki į tokį minčių verpetą. Kartais žmogaus įsiterpimas gyvenime man labai svarbus, naujos mintys, nematyti kūriniai, šiluma… Pažintis su žmogumi pakeičia tai ką piešiu, tai kokia kalba kalbu piešinyje. Kartais tai kito žmogaus pasiūlymas kažką nupiešti…
Ar iliustracijų piešimas tau tarnauja kaip auto-terapijos priemonė?
(A.M.): Manau, kad iliustracijų kūrimas man iš vienos pusės tarnauja kaip auto–terapinė priemonė. Piešdama išreiškiu giliai sustingusius sunkius jausmus. Giliai sustingę jausmai palengvėja juos išreiškus. Palengvėja, nes juos iškomunikuoju piešimu, ir dar dėl to, kad kažkas tai mato ir nuskaito. Tačiau dalinimasis vaizdu, man nėra toks svarbus kaip pats iškomunikavimas.
Jeigu negalėtum piešti, ar manai kad užsiimtum kokiu kitu saviraiškos būdu? Ar tau įdomu kiti meninės raiškos formatai?
(A.M.): Be piešimo man įdomūs ir kiti meninės raiškos formatai. Jeigu visai negalėčiau piešti, manau užsiimčiau koliažų kūrimu. Prieš pradėdama dienoraštinį piešimą, buvau susidomėjusi analogine fotografija. Jei tektų užsiimti ne meninio pobdžio darbais, gal turėčiau sodą, kuriame pasodinčiau saulėgrąžas, augtų prieskoniai… Norėčiau būti arčiau gamtos, dėl to pasirinkčiau augalų sodinimą. Sodų auginimu užsiimčiau dar ir todėl, kad įsivaizduoju, jog tai veiktų kaip terapija – buvimas tarp įvairiausių augalų. Pieščiau tuos augalus. Taip pat būtų įdomu auginti bites – stebėčiau kaip jos gyvena.
Kiek tavo darbuose svarbus nostalgijos jausmas, tavo asmeninė atmintis?
(A.M.): Mano darbuose svarbi asmeninė atmintis, kartais piešiniai tampa mano atminties dėlionėmis. Matytų vaizdų, vietų dėlionėmis. Kai kuriuose darbuose reiškiasi man būdingas nostalgijos jausmas. Nostalgija kažkokiai ypatingai vietai, iš kurios ateina visi mano piešinių veikėjai ir objektai.
Ar pastebi, kad grįšti prie tam tikrų temų, motyvų, net po daug metų?
(A.M.): Kartais pastebiu, kad grįžtu prie tam tikrų temų, motyvų, net po daug metų. Tai ką prieš keturis metus liedavau akvarele, dabar piešiu su tam tikrais pakeitimais. Visą tai, ką anksčiau kurdavau, niekur nedingo, o nusėdo pas mane atmintyje. Savo asmeninę nusėdusią atmintį galiu visaip lipdyti, perkurti ją iš smulkių detalių. Taip darau ir savo piešiniuose – naudoju savo atmintį kaip vaizdinių trupinius.
Jeigu tavo darbai būtų fizinė vieta, ar norėtum ten būti? Kokia ji būtų?
(A.M.): Jeigu mano darbai būtų fizinė vieta, tai būtų susitikimų vieta, kurioje žmonės empatiškai bendrautų. Empatija padeda įsijausti į kito padėtį, tiesiogiai suprasti kito jausmus. Šis išgyventas jausmas yra išreiškiamas įvairiausiomis formomis ir būdais. Manau įsiklausymas ir įsijautimas gali padėti kūryboje.
Kiek tau svarbu, kad tai, ką kuri, mato tavo sekėjai? Ar tave tai motyvuoja?
(A.M.): Dažnai savo darbais pasidalinu internetinėje erdvėje. Šiuo būdu bendrauju su kitais kuriančiais žmonėmis, kartais tai mane toliau motyvuoja nesustoti kurti, toliau perteikti išgyvenimus iliustracijose.
Koks būtų tavo svajonių projektas? Ką norėtum sukurti?
(A.M.): Svajonių projekto neturiu, šiuo metu man patinka, kad viskas vyksta procese.
Jei susidomėjote Austėjos kūryba, kviečiame Jus sekti jos Instagram ir Facebook puslapį, kur naujausią autorės kūrybą pamatysite pirmieji. Taip pat galite paremti menininkę įsigydami jos iliustracijų. Tai galite padaryti, susisiekę su autore asmeniškai, per minėtus socialinius tinklus.
Daugiau apie Kurk Kurk veiklą galite sužinoti skaitydami mūsų tinklaraščio įrašus. Prašome aplankyti mūsų puslapį ir pamėgti mus per Facebook ar Instagram, kur skelbiame visas naujienas. Iki kito karto!
Populiarūs straipsniai
Komentarai