Kartą iškeliavau į Italiją. Nedidelį miestelį apsuptą gražių kalnelių, esantį Markės regione, kur vaikščiojo Leonardas da Vinčis, Mikelandželas ir kiti žymieji kūrėjai, pavadinimu Urbino. Būdama ten mokiausi atrasti kitą pasaulį ir labiau pažinti save. Tų ieškojimų ir atradimų metu išpaišiau savą visiems gerai žinomos H. K. Anderseno pasakos ,,Coliukė‘‘ portretą.
Mano Coliukė atsirado kaip iliustracijos kurso projektinė dalis ( apie studijų patirtį rašiau čia, galite paskaityti). Kiek pamenu ši pasaka jau ilgai tūnojo mano galvoje, norėjosi prisiliesti prie jos per piešinį, geriau patirti.
Galvoje buvo užsilikę daugybę Coliukės vaizdinių iš anksčiau vartytų leidinių. Gali būti, kad būtent dėl tos daugybės, nebesugebėjau pamatyti jokio jos portreto. Tada iškart ,,padėjau’’ visus savo galvojimus į šalį ir tiesiog pradėjau piešti taip kaip paišosi. Vis tik iliustracijų kūrimo prasme tada mane labiausiai veikė Martyno Vilimavičiaus, Danielle Castelano, Chris Van Allsburg darbai ir taip pat Bolonijos knygų mugės radiniai.
Bolonijoje įsikvėpiau kurti ,,lengvesne’’ ranka. Atleisti visus iki tol užlaikytus įsitikinimus apie tai kaip geriau iliustruoti knygas vaikams. Mokiausi per piešinio jautrumą, nespalvotas tekstūras ir šviesotamsą sukurti visą spalvingų nuotaikų paletę, kur būtų ir baimės ir nerimo, bet tuo pačiu ir jaukumo ir švelnumo.
Taigi, pamažu per tris mėnesius sudėliojau pluoštelį smulkmeniškų iliustracijų ant popieriaus, vėliau jas skanavau ir maketavau knygos formoje.
Pirmasis dviejų tiražų leidinys išėjo anglų kalba. Vėliau knygelę adaptavau lietuvių kalbai ir VDA leidykla atspausdino šiek tiek daugiau vienetų. Aišku, tada norėjosi pagerinti knygos estetinę formą, tad naujai prisiliečiau prie tipografikos, perdėliojau iliustracijas.
Po penkių metų, 2020 m. svečiuodamasi Vokietijoje, prisiminiau savo Coliukę. Visai neplanuotai tas prisiminimas materializavosi į ,,Däumelinchen ’’ – vokišką knygelės versiją. Rankos vėl smagiai įsikibo į knygos atkūrimą: su nepaprastu susitelkimu per savaitę permaketavau tekstą, pakeičiau knygos formatą, iliustracijų išdėstymą ir džiaugiausi galėdama eksperimentuoti su namų printeriu, po ranka pasitaikiusiu popieriumi ir siūlais.
Mano knygelė turi savo logiką, stilistinę kalbą ir estetinę visumą kaip vidinį pasaulį, kurį, manau, aš geriausiai suprantu, kadangi knygelė kurėsi kaip savirefleksija. Man rodos, nieko blogo nenutiktų jei šitai ,,Coliukei’’ suteikčiau kitą vardą ir papildomų tekstinių nukrypimų. Galbūt išnašų formatu galėčiau pasakoti savus patyrimus reflektuojant savo kasdienybę. Gal dar laukia ateityje ketvirtas leidimas šios pasakos, kur tekste atsiras naujų parafrazių, siejančių knygos pasaulį su realybe. Bus matyt.
Kviečiame aplankyti Viltės Žumbakytės puslapį vilte.art
Daugiau apie Kurk Kurk veiklą galite sužinoti skaitydami mūsų tinklaraščio įrašus. Prašome aplankyti mūsų puslapį ir pamėgti mus per Facebook ar Instagram, kur skelbiame visas naujienas. Iki kito karto!
Populiarūs straipsniai
Komentarai