Senosios fotografijos metodai šiuolaikiniame mene

Šių metų lapkričio mėnesį lankėmės Kupiškio etnografijos muziejuje, kur savo kūrybą lankytojams pristatė menininkas ir senosios fotografijos žinovas Gintas Kavoliūnas. Jo paroda „Nature morte“ ypatinga tuo, kad pasirinkta tema yra neatsiejama nuo atlikimo technikos. Visos fotografijos yra sukurtos naudojantis senosios fotografijos technikomis – sidabro atspaudai, cianotipijos atspaudai, šlapio kolodijaus fotografijos ir kitos technikos.

Iš pirmo žvilgsnio, fotografuojami objektai yra gana paprasti, tačiau pasirinktas jų įamžinimo būdas ypatingas. Parodoje pristatomos kelios serijos, kurių kiekviena yra atlikta skirtinga technika. Pirmiausia žvilgsnį patraukia varlių fotografijos. Įsižiūrėjus iš arčiau, tampa aišku, kad tai negyvų varlių liekanos – tokios, kokias pastebime ant kelio po lietaus.

Visos fotografijos serijoje „Šokis lietuje“, yra atliktos šlapio kolodijaus technika. „Šiuo metodu vaizdas yra sukuriamas ant stiklinės (ambrotipas), metalinės (ferotipas) ar akrilinės plokštelės. Šis procesas išrastas XIX viduryje, 1851 metais jį aprašė Frederikas Skotas Arčeris. Seniausi ambrotipai ir ferotipai jau skaičiuoja 160 ir daugiau metų, jie neblunka, nekeičia spalvos ir neišnyksta. Tai proceso metu išsiskyręs grynas sidabras ant stiklo ar dažytos metalo plokštelės. Be to, gautas atvaizdas yra unikalus ir nepakartojamas – dviejų identiškų ambrotipų ar ferotipų pagaminti neįmanoma“.¹

Kita serija, „Ant palangės“, vaizduoja namuose auginamus augalus, gėles. Šie atvaizdai „tampa savotiškomis buto šeimininko charakterizavimo priemonėmis, iš dalies iliustruojančiomis jo pasaulio suvokimą“.²

Šioje serijoje fotografiniai atspaudai sukurti ant sidabro-želatininio popieriaus, naudojant klasikinę spausdinimo techniką išdidinus negatyvą per didintuvą. Viljamas Henri Foksas Talbotas XIX a. sugalvojo pozityvinį – negatyvinį procesą, kurį tobulinant buvo išrastos įvairios technikos fotografiniams atspaudams gaminti. Viena iš šių technikų buvo albuminas. Šį procesą 1850 metais Paryžiaus mokslų akademijoje pristatė Luisas Blankartas Evrardas ( Louis Blanquart-Evrard).

Proceso metu popieriaus lapas padengiamas pasūdytu kiaušinio baltymu, vėliau – sidabro nitrato tirpalu. Tokiu būdu susiformuoja šviesai jautrios sidabro druskos. Negatyvas dedamas tiesiai ant paruošto popieriaus eksponuojamas ultravioletinėje šviesoje, kol susidaro vaizdas. XIX amžiuje, albuminas buvo plačiausiai naudojamas pozityvinis nuotraukų spausdinimo procesas. Tai tęsėsi iki 1870 metų, kuomet buvo atrastas sidabro – želatininis procesas. Šis buvo kur kas stabilesnis ir paprastesnis nei albuminas, vaizdas formuodavosi ne gelsvo, o neautraliai pilko atspalvio.

Nėra vieno išradėjo kuriam būtų galima priskirti sidabro – želatininio proceso išradimą. Prie to prisidėjo keletas išradėjų, kurie atliko reikšmingus tyrimus su įvairių tipų sidabro halogenido želatinos emulsijų rūšimis. Popierius, naudojamas sidabro atspaudams gaminti, yra padengtas emulsija, kurios sudėtyje yra želatinos ir sidabro druskų. Sidabro atspaudai yra gaunami, kai popierius, veikiamas šviesos, užfiksuoja latentinį vaizdą, kuris tampa matomas tik įmerkus popierių į specialius cheminius ryškalus.

Šalia fotografinių atspaudų išsiskiria kita meninė serija „Post-mortem“. „Su nutrūkusia egzistencija fotomenininkas akistaton suveda pateikdamas rentgeno plokštelėse užfiksuotus gyvūnų ir paukščių kaukolių atvaizdus. Tam tikra prasme tai – jų dabartiniai, pomirtiniai portretai, kartu ir užuomina į praeitį, kaip buvusios gyvybės liudijimas“.² Šios rentgeno plokštelės yra įrėmintos specialiose šviesdėžėse. Tai ką matome yra optinė objekto projekcija – vietoje negatyvo, į didintuvą patalpinamas objektas, kuris yra šviečiamas kiaurai dideliu šviesos srautu ir projektuojamas padidintas vaizdas tiesiai į rentgeno plokštelę. Toks projektavimo būdas sukuria itin detalų, skulptūrišką vaizdą.

Savo ryškiu mėliu dėmesį patraukia dvi fotografijų serijos – „Arbaro“ ir „Mėlynoji nuotaika“. Pirmąją seriją „kurdamas autorius užsiima savotiška reinkarnacija – išrauna jaunus medelius iš jiems augti netinkamų vietų (pvz. šienaujamų pievų) ir suteikia jiems simbolinę amžinybę atspaudų lakštuose“.² Antrojoje serijoje „nuskintos ir vazose pamerktos gėlės cianotipinio proceso metu nudažomos vienodai mėlynai, o jų skirtingas spalvas galima sužinoti tik iš autoriaus paliktų užrašų, taip įgyjant galimybę pačiam „nuspalvinti“ matomą atvaizdą“.²

Mėlynieji atspaudai sukurti cianotipijos (angl. cyanotype) technika, kurią 1840 m. išrado anglų astronomas Seras Džonas Heršelis. Rezultatas gaunamas, kai geležies druskos, veikiamos natūralios ar dirbtinės ultravioletinės šviesos oksiduojasi ir sukuria didelio kontrasto mėlyną atspaudą. Proceso metu susidaro Berlyno mėlio pigmentas, kuris yra netirpus vandenyje ir lieka ant popieriaus. Po eksponavimo šviesoje, atspaudas plaunamas tekančiame vandenyje. Taip užfiksuojamas vaizdas ir nuplaunami geležies druskų likučiai.

Pirmoji šį procesą fotografijai panaudojo Ana Atkins. 1843 metais ji sukurė pirmąją knygą iliustruotą fotografiniais vaizdais – augalinėmis cianotipijų fotogramomis. Dėl proceso paprastumo, šis buvo taikomas techninių brėžinių kopijavimui, dažniausiai inžinerijoje ir architektūroje. Dabar cianotipija naudojama įvairiems meniniams projektams įgyvendinti.

Su šiuo procesu Kupiškio etnografijos muziejaus lankytojus supažindino Gintas Kavoliūnas, savo parodos uždarymo metu surengęs cianotipijos dirbtuves. Jų metu lankytojai galėjo patys pasigaminti sau norimą cianotipinę fotogramą. Buvo padarytos trys skirtingos stotelės, kuriose buvo atliekamas vis skirtingas darbas, reikalingas fotogramai pasigaminti. Nuo specialaus skysčio patepimo iki tvirto stikliuko užspaudimo ir galutinio rezultato ant popieriaus gavimo. 

Daugiau apie šiame straipsnyje paminėtas senosios fotografijos technologijas galite sužinoti AFD puslapyje. Jeigu Jus domina kūrybinės dirbtuvės, kviečiame parašyti mums laišką į [email protected]

Apie Kurk Kurk veiklą galite sužinoti skaitydami kitus blog‘o straipsnius, aplankyti mūsų puslapį bei pamėgti mus Facebook ar Instagram.

Citatos straipsnyje: ¹ efoto.lt; ² Menotyrininkė Danguolė Ruškienė.

Informaciniai šaltiniai:
efoto.lt
etnografijosmuziejus.lt
blog.scienceandmediamuseum.org.uk
getty.edu